Sveiki atvykę! ;) Welcome! ;)

 Trupučiukas istorijos

Dabar žmonių auginami triušiai yra kilę iš laukinių, kurie 18 ir 19 amžiuje buvo paplitę Vakarų Europos miškuose, Afrikoje ir kitose šalyse. Pirmiausiai juos prijaukino Prancūzijoj. Būtent Prancūzija laikoma naminių triušių tėvyne. Viskas per Prancūzijos vienuolius, nes jiems patiko švelni, skani laukinio triušio mėsa. Jie aptvėrė sugavę laukinių triušių kaimenę ir atrinkinėdavo pačius stambiausius triušius bei juos veisdavo. Taip per daugelį metų buvo išvesti Prancūzijos milžinai – pirmoji stambių mėsinių triušių veislė. Laukinis triušis svėrė apie 2 kg, o šių svoris siekė 6 kilogramus ir daugiau.

                                                                                  Dabartinė situacija

                  Dabar pasaulyje gerai žinoma per 70 veislių triušių, iš viso veislių ir atskirų triušių tipų priskaičiuojama apie 300. Pagal plaukų ilgį veislės skirstomos į normalaus plauko, trumpaplaukius ir ilgaplaukius (pūkinius), pagal svorį – į stambius, mėsinius, kailinius, pūkinius ir dekoratyvinius (nykštukinius).

                       Triušis priklauso graužikų būriui, kiškinių šeimai. Iš pažiūros jis panašus į kiškį, tačiau jų biologinės savybės skiriasi. Todėl suporuoti triušį su kiškiu neįmanoma.

                            Kiškio patelės vaikingumas trunka 50 dienų, o triušės – 30. Kiškiukai gimsta jau apaugę pūkais ir neakli. O triušiukai atvedami akli ir pliki, 3 savaites minta motinos pienu. Auga ir vystos sparčiai. Pirmos savaites pabaigoje jų kūnas apauga plaukais, po 10-14 dienų jie praregi, o po 15-16 dienų išlenda iš lizdo.

                       Normali triušio kūno temperatūra – 39 C, normalus pulsas – 120-160 tvinksnių per minutę, kvėpavimas – 50-60 įkvėpimų per minutę, o didelio susijaudinimo metu ir 100 įkvėpimų per minutę. Triušiai labai jautrūs amoniakui, sieros vandeniliui, todėl triušio narvelyje yra ypač aktualu įrengti gerą oro ventiliaciją.

                   Dauginimasis. Triušiai itin intensyviai dauginasi. Jie lytiškai subręsta labai anksti: vidutinio stambumo patelės – 4 -4,5 mėn. amžiaus. Patelės poruojasi bet kuriuo metų laiku. Vidutiniškai viena patelė per metus gali atsivesti 4-5 vadas, po 5-8 triušiukus kiekvienoje. Triušės vaikingumas tęsiasi 28-32 dienas. Triušė veda jauniklius dažniausiai naktį, triušiavimasis trunka 15-20 minučių.

                  Auga triušiukai labai greit. Intensyvus triušiukų augimas pirmiausiai paaiškinamas triušės išskirtine pieno sudėtimi. Jos pienas gerokai maistingesnis negu kitų naminių gyvūnų. Kad triušiukas priaugtų 1 gramą svorio, jam pakanka 2 gramų motinos pieno.

Triušiai gyvena 7-10 metų.

                                                    Dekoratyviniai triušiai

                              Daugelyje pasaulio šalių madingi dekoratyviniai triušiai. Jie išvesti iš įvairių plačiai paplitusių triušių veislių atrankos ir porų parinkimo būdu. Dekoratyviniai panašūs į pagrindinių veislių triušius, tačiau labai maži. Juos galima laikyti butuose, narveliuose arba palaidus. Vaikai labai mėgsta dekoratyvinius, pūkinius ir kitų veislių nykštukinius triušius.

            Pasaulyje žinoma ir paplitusi dekoratyvinė nykštukinių tiušiukų veislė – Nyderlandų nykštukai. Tai vieni mažiausių triušių pasaulyje. Jų tėvynė – Olandija. Suaugę triušiai sveria 0,4 – 1 kg. Tai labai gražūs ir judrūs gyvūnai.

                         Maitinimas. Baltymai: šienas, ankštinių augalų sėklos. Riebalai: sėmenys, kukurūzai. Angliavandeniai: varpinių  javų grūdai, morkos, arbūzai, moliūgai. Ląsteliena: šienas. Mineralinės medžiagos. Vitaminai: morkos ir geras šienas.  Triušis – žolėdis gyvūnas. Vasarą jo racione svarbiausi žalieji, o žiemą – stambieji ir sultingieji pašarai. Iš žaliųjų pašarų triušiams šerti tinkamiausios  kultūrinės žolės: dobilai, liucerna, motiejukai, lubinai, žirniai, avižos, saulėgrąžos. Rudenį didžiąją dalį tiušių raciono sudaro šienas, kuriame, be ląstelienos, yra proteinų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Morkos – žinoma  triušių mėgstamiausias maistas. Triušio narvelyje visuomet turi būti švaraus geriamo vandens. Sausą (šienas, įvairios kruopos, pirktas kombinuotas pašaras triušiams iš parduotuvės pakeliuose) ir šlapią (vaisiai, daržovės, įvairios žolės) maistą triušiui duokite tolygiai, sauso maisto netgi daugiau. Triušis tuomet mažiau terš. Triušiai šiaip graužia viską kas pasitaiko. Mėgsta medžio žievę, šakeles, mano triušis įsigudrino nugriaužti net kamštinę apdailos dangą nuo šoninės sienos. Tačiau graužti jiems reikia, kad priekiniai dantukai nepasidarytų per dideli, nes triušio priekiniai dantys auga nuolat ir juos triušis begrauždamas nusišlifuoja.

                         Triušio gyvenama vieta. Jei laikysite triušiuką namuose, jiems skirti daug vietos nereikės, nes pabėgioti, žinoma išleisite į kambarį. Taigi triušiui pakanka 70x50x30cm. išmatavimų permatomo, arba dalinai permatomo narvelio. Jis gali būti padarytas iš plastiko, medžio, ar stiklo, tačiau stiklas nėra labai praktiška medžiaga triušiui, ant jo gyvūnas slidinės, jam nebus patogu. Neblogai būtų narvelis iš medžio, tačiau nepamirškite, kad triušiai mėgsta graužti. Bet kokiu atveju, gyvenama vieta neturi būti labai tamsi, dieną turėtų užeiti saulės šviesos, nepamirškite ventiliacijos. Paprastai, triušiukui augant, jis išmoksta atlikti gamtinius reikalus į vieną kampą, paprastai tolimiausią nuo maisto valgymo vietos. Narveliodugną reikia pabarstyti paprastomis arba granuliuotomis pjuvenomis, jos gerai sugeria drėgmę ir dalinai kvapą. Į savaitę kartą pjuvenas vistiek reikia keisti. 

                 Bendri pastebėjimai. Vasarą triušiai labai mėgsta pabūti lauke, paskabyt šviežios žolytes, pabėgiot ir pažaist. Nepamirškite laikas nuo laiko nukirpti nagus, augant narveliuose, triušių nagai paprastai užauga ganėtinai ilgi ir aštūs, tuomet juos reikia patrumpinti; geriausiai kerpa nagus replės. Niekuomet triušiuko nepalikite vieno ilgesniam laikui kambaryje, jam gali kilti noras pagraužti laidus, ar ką nors iš medžio.